Laisvė ir Martynas kvietė apsilankyti Nidoje

Advertisements

Nelabai sekasi

Taip karšta, o aš sugebėjau peršalt. Nemoku nekreipt dėmesio į ligą.

Nutariau trumpam liautis su tais videkais. Išryškėjo rimta problema – tekstinė dalis neprilygsta vaizdinei ir muzikinei. Kodėl? Tai technikos, ar turinio problema? Gal reikia griežtesnės atrankos? O gal atvirkščiai – mažiau iš savęs tikėtis? Nu bet nesvarbu. Pasveiksiu, pailsėsiu, ir darysiu toliau.

Vieną vakarą einu iš Barkodo, kur su Vytautu V. šnekėjomės apie norą kurti, jutiubą ir galimybes sudominti kitus žmones. Iš paskos eina kažkas kitas. Sulėtinu žingsnį – pralenkia, bet netolsta. Jaunuolis juodu onesie su betmeno ženklu ant krūtinės ir kepure su plokščiu snapeliu.

– Atsiprašau, gal turi parūkyt?
– Ne, nerūkau. Bet tu jau antras prašai.
– Visam Antakalny nėra parūkyt. Nei barų, nei načnykų.
– Tai veipint reikia, nebetie laikai, – nepasakau.
– Praeitą savaitę į darbą visas dienas važiavau su taksu. Taip negalėjau atsikelt. O dar taip toli, per visą miestą važiuot. Prie taboro. Krč, yra taboro kioskelis, ir mūsų ofiso langai tiesiai :D
– Tai gali vaikščiot į Kirtimų kultūros centro renginius.
– Ką taip?
– Į Kirtimų kultūros centro renginius patogu vaikščiot.
– Hahaha, jo, aš įsivaizduoju ten. Konkursas vyksta, kas ką nudauš :D
– Nu ok, matau, kad nežinai tos vietos, – vėl nepasakau.
– Taip laukiau šito savaitgalio. Prieš tai dvi savaites vien dirbau. Vienam darbe 8 valandas, tada kitam dar 4. Bet man patinka dinamiškas gyvenimas. Nu tiksliau, ne dinamiškas gyvenimas, o babkės :D Pareina viena alga, antra alga, iš projektų dar, blee kaip gera tada.
– Va čia tai pritariu sto procent, – pagalvoju. O iš tikrųjų sakau:
– Bet tai reik bent turėt laiko išleist tas babkes.
– Oi, čia tai ne problema :D Trys valandos. Nuvarai į miestą, paimi brangiausių kokteilių, ant savęs dar šūbą kokią, paimi mergą, ble kaip gerai tada.

Kai keliai išsiskyrė, apėmė šioks toks džiugesys – kad mano gyvenimas nedinamiškas, kad laisvalaikiu ne tik vartoju, bet ir kažką gaminu. Tik reik palankiau į save žiūrėti. Skaičiau, kad jei nori išmokt nesijausti nevykėliu, reikia kreipti dėmesį į savo pasiekimus. Tipo, išsikeli kokį nors nesunkų tikslą, jį pasieki, tada pasidžiaugi.  Nu tai va, galiu pranešti, kad jau esu sukūręs penkis Pivonijos videkus. Valio. VALIO.